up
up

Šildymas

 


Klausimas, su kuriuo susiduria kiekvienas individualaus namo savininkas – kaip šildyti savo būstą? Vieni renkasi šildymą dujomis, kietuoju kuru, elektra ar geotermine energija. Kiti derina kelis skirtingus šildymo būdus. Specialistai pastebi, kad populiariausi šildymo būdai nebūtinai yra patys pigiausi ir pataria įvertinti į visų jų trūkumus bei privalumus. 

Norint sutaupyti reikia atsižvelgti į pagrindinį šilumos ūkio tvarkymo principą – kuro sąnaudos šildymui tiesiogiai priklauso nuo pastato šilumos nuostolių. Vadinasi, kuo šiltesnis namas, tuo mažiau reikės išlaidų kurui. Tai reiškia, kad bus galima rinktis net ir brangesnes kuro rūšis. Smalsesnis skaitytojas iškart pagalvos, kaip taip gali būti?

Pigiausia ir brangiausia kuro rūšys skiriasi maždaug tris kartus.

Renkantis energijos šaltinį daug lemia tai, kiek laiko reikia skirti jam aptarnauti ir prižiūrėti. Pigiausios kuro rūšys – malkos, šiaudai, durpių briketai, anglis – reikalauja daugiausia rankų darbo ruošiant, transportuojant ir sandėliuojant kurą bei aptarnaujant katilą. Todėl toli gražu ne visada pasirinkimą nulemia vien mažiausia kuro kaina.


Granulu apkure

                                  

                                         

Atsinaujinančios energijos šaltiniai šiandien yra rentabilūs tik tada, kai jų galingumas yra didelis. Privačiam vartotojui neapsimoka naudoti atskirų nedidelės galios šaltinių. Daugelis Europos valstybių kompensuoja dalį išlaidų už įrangą, skatindamos vartoti atsinaujinančią energiją ir mažindamos gamtos teršimą. Lietuvoje neseniai priimtas atsinaujinančios energijos įstatymas, kuriame numatyta iš vartotojų supirkti jų tiekiamą atsinaujinančių šaltinių energiją didesne kaina, bet dar nesukurtas konkretus kompensavimo mechanizmas.

Granulinių katilų ir kūrenimo granulėmis privalumai:
- gana aukštas komforto lygis: kuro papildymas kas 3-5 dienas su standartiniu bunkeriu;
- tikslus katilo vandens temperatūros valdymas bei daugelio kitų funkcijų atlikimas - cirkuliacinio siurblio valdymas, karšto buitinio vandens temperatūros valdymas, kelių šildymo kontūrų valdymas, patalpos temperatūros reguliavimas pagal patalpos termostatą;
- apie 40% mažesnės išlaidos negu šildantis dujomis.
galime paminėti ir kelis granulinių katilų trūkumus:
- aukšta įrenginio kaina: 7000-12000 Lt;
- reikalinga pakankamai erdvi katilinė (Išskyrus FuWi katilams)
- apie 30% didesnės išlaidos, negu šildantis kietu kuru.


Malkiniai katilai

                   

                             

Pagal kuro degimo principą katilus galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes - tiesioginio degimo ir dujų generavimo.

Tiesioginio degimo – tai klasikinis, nuo seno įprastas kuro deginimas, kada vienoje pakuroje iš malkų išsiskiria degiosios dujos, kurios iš karto sudeginamos. Tiesioginio degimo katilų būna du pagrindiniai tipai: viršutinio ir apatinio degimo. Šiuo metu daugiausia gaminama apatinio degimo katilų. Jų populiarumą galima paaiškinti tuo, kad geriau išnaudojama degimo produktų šiluma, paprastesnis aptarnavimas, tikslesnis degimo proceso valdymas.

Vis daugėjant šiuolaikinių ekonomiškų ir efektyvių šildymo vandeniu sistemų, pasižyminčių maža vandens talpa, plonais vamzdžiais, aktualia kietojo kuro katilų savybe tampa galios reguliavimo galimybės. Šiuolaikinėse šildymo sistemose galios poreikis smarkiai kinta ne tik prasidedant ar baigiantis šildymo sezonui, jis gali pasikeisti ir per parą. Pavyzdžiui, įprastą žiemos dieną, kai lauko temperatūra yra –5 +5ºC ir šviečia saulė, o namas gerai apšiltintas, papildomai patalpų šildyti nereikia, jos sušyla nuo saulės Pakilus patalpų oro temperatūrai, prie radiatorių esantys termostatiniai ventiliai užsidaro. Šildymui iš katilo imama galia smarkiai sumažėja.

Kai katilas yra toks, kuris negali sumažinti galios, kyla reali grėsmė, kad katile užvirs vanduo. To pasekmės bus liūdnos – suges prietaisai–termometrai, siurbliai, įvairūs davikliai, vamzdynas gali ištirpti ar deformuotis, jeigu nesuveiks apsauginis slėgio vožtuvas gali sprogti ir katilas.

Dujiniai katilai

                    

                  

Dujiniai katilai skirstomi į parindines grupes:

  • Atmoferiniai dujiniai katilai (gali būti ir su turbo kaminu).
  • Kondensaciniai dujiniai katilai.

Smulkiau dar skirstoma pagal karšto vandens ruošimo galimybes:

  • Be karšto vandens ruošimo galimybės.
  • Su įmontuotu momentiniu šilumokaičiu.
  • Su įmontuotu greitaigiu boileriu.
  • Su galimybe prijungti išorinį boilerį.

Kurį pasirinkti? 

Visų pirmą atkreipkite dėmesį į  dujinio katilo naudingumo koficientą %, kuo skaičiai aukštesni tuo mažiau mokėsite už dujas.  Pasirinkimas taip pat priklauso ir nuo šildymo sistemos tipo – ar tai radiatorinis ar tai grindinis šildymas,  galimybės sumontuoti kaminą,  patalpos dydžio bei išplanavimo. Pagal pasirinkimą priklausys kokios dujų sąnaudos bus.

Mes dažniausiai rekomenduojame

Kondensacinius dujinius katilus su atskiru greitaeigiu boileriu arba jau įmontuotu greitaeigiu boileriu, bet ne mažesniu kaip 40litrų talpos. Kodėl?  Nes tokia kombinacija užtikrina kad bus mažiausiai suvartojama dujų ir taupys Jūsų pinigus. Tačiau tokios kombinacijos sistema taip pat turi savų minusų: užima nemažai vietos ir net keletą kartų brangesnė nei kiti dujiniai katilai. Kaip pavyzdys:  dujinis kondensacinis katilas su atskiru greitaeigiu boileriu, visomis reikiamomis jungtimis ir darbais  gali kainuoti apie 7000lt – 10 000lt, o tuo tarpu atmosferinis dujinis katilas su momentiniu karšto vandens ruošimu (su darbais ir medžiagomis)  gali kainuoti tik 3000lt. Tad renkantis reikia atkreipti dėmesį  į tai per kiek laiko atsipirks vienas ar kitas pasirinkimas. Teisingiausiai  ir pigiausiai tikriausiai būtų kondensacinis dujinis katilas su momentiniu karšo vandens ruošimu. Tačiau tokie katilai tikriausiai net negaminami , nes kondensacinis dujinis katilas yra efektyvus iki  55°C, o vėliau jis tampa ne kondensacinis, o paprastas atmosferinis katilas.  Kaip yra ruošiams karštas vanduo mažo tūrio boileryje ar šilumokaityje tuo metu katilas gamina net apie 80°C vandenį ir pradeda vartoti daug dujų.


Šilumos siurbliai

               - 10 metų garantija

       

Šilumos siurblio pagalba iš žemės ištraukiama energija gali būti naudingai panaudojama būstui šildyti.
Šilumos siurbliai suteikia puikią energijos taupymo galimybę, nes net iki 75% šildymui reikalingos energijos galima išsiurbti iš aplinkos.

geoTHERM: 

  • valdymo meniu - lietuvių kalba
  • įmontuotas modernus spiralinis kompresorius, kuriam suteikiama 10 metų garantija
  • sklandus šilumos siurblio paleidimas („soft start“)
  • turi lengvai valdomą, į lauko temperatūros svyravimus reaguojančią automatinę valdymo sistemą su skystųjų kristalų ekranu, leidžiančią ne tik lengvai valdyti šilumos ūkį, bet ir informuojančią apie nemokamai iš gamtos paimtos energijos kiekį,
  • yra užpildytas aplinkos neteršiančiu ir sveikatai nepavojingu šaltnešiu R 407C,
  • turi papildomą elektrinį teną, kurį pagal jūsų pageidavimą, galima išjungti arba nustatyti 2/4/6 kW veikimo režimu
  • išsiskiria elegantišku dizainu, tinkančiu įvairiam interjerui
  • gamykloje integruotas lauko kolektoriaus ir šildymo sistemos cirkuliacinis siurblys
  • pagamintas Vokietijoje iš aukščiausios kokybės medžiagų

Oro šildytuvai

    

        
 Vandeniniai šildytuvai  yra naudojami nuolatiniam sandėlių, pramoninių patalpų, cechų, sportinių salių, parduotuvių ir panašiai šildymui.  Dėl jų patrauklaus dizaino su paprastomis, tvarkingomis linijomis  taip pat gali būti įdiegta viešose patalpose. Vandeniniai šildytuvai gali būti skirtingų dydžių bei galingumų . 

 

 

 

 

 

Saulės kolektorių sistemos

   

Saulės kolektorius – tai tarsi šilumokaitis, pagamintas taip, kad kuo greičiau ir stipriau įkaistų, o tada sukauptą saulės šilumą perduotų šilumos nešėjui, kuris nerūdijančio plieno arba variniu vamzdynu šilumą perduoda į kašto vandens šildytuvą. Nesvarbu, kokio tipo saulės kolektorius pasirinktume – visi jie turi turėti varinius vamzdelius, kuriais tekėtų šilumnešis, absorberio medžiagą bei šiluminę izoliaciją, kad išlaikytų sukauptą šilumą.


Elektrinis šildymas

       
 


Krosnelės

Ekonomiškų krosnelių panaudojimas – tai vienas iš efektyviausių nedidelių patalpų šildymo būdų.

„Krosnelės labiausiai tinka mūsų klimato sąlygomis, nes degant malkoms šiluma perduodama ketaus korpusui, o vėliau ji sklinda į patalpą. Labai svarbu tai, kad krosnelei kūrenti reikia nedaug malkų ir vieną kartą jų pridėjus krosnelė kūrenasi visą naktį“.

Tokia krosnele galima apšildyti ne vieną patalpą, o visą butą arba nedidelį dviejų aukštų namą. Viena krosnele galima šildyti iki 200 kv. m ploto patalpas, jei ji tinkamai parinkta ir pastatyta. Krosnelė, nelygu modelis, įkaista maždaug per 10–15 minučių, o vieną kartą prikrautų malkų degimo trukmė gali siekti 12 valandų.