up
up

Ventiliacija


                

Natūraliai vėdinant, oras cirkuliuoja per atidarytus langus, stoglangius, ventiliacines angas, duris bei įvairius plyšelius languose, duryse ir panašiai. Tačiau neretai natūralaus vėdinimo nepakanka. Be to, normalią oro cirkuliaciją dažnai apsunkina užsiteršę ortakiai. Tada patalpas tenka vėdinti dirbtinai. Namuose, butuose dažniausiai yra įrengiama vietinė ištraukiamoji ventiliacija. Tai yra, oras ištraukiamas iš virtuvių, sanitarinių mazgų, vonių ar skalbyklų. Pašalinus užterštą orą, jis yra papildomas iš gretimų kambarių, iš aplinkos – per plyšius ir langus.

Ventiliatoriaus pasirinkimas priklauso nuo patalpos paskirties. Tačiau kiekviename bute yra bent trys vietos, kur reikalingas ištraukiamasis ventiliatorius: tualetas, vonios kambarys ir virtuvė.

Tualete dažniausiai pakanka paprastojo ištraukiamojo ventiliatoriaus, kurio našumas turėtų būti ne mažesnis kaip 30 kubinių metrų per valandą. Šį prietaisą galima montuoti tiesiog prie grotelių. Galima rinktis ventiliatorius, kurie įjungiami patraukus virvutę arba modernesnius prietaisus – ventiliatorius su laiko matuokliais. Ventiliatorių taip pat galima prijungti ir prie šviesos jungiklio. Kada tualete ir vonioje yra bendras ventiliacijos kanalas, derėtų sumontuoti atbulinį vožtuvą, kuris neleidžia sklisti kvapui iš vienos patalpos į kitą.

Ypač svarbu įrengti teisingą ventiliacijos sistemą vonios kambaryje. Šiam kambariui verta rinktis ventiliatorių su drėgmės davikliu ir laiko matuokliu. Tokia vėdinimo sistema įsijungs pati, kai patalpoje bus per daug drėgna. Taip bus užkirstas kelias drėgmei, geriau džius skalbiniai, nerasos veidrodis, neatsiras pelėsis.